OS Antradieniai Apie klubą Visuomeninė veikla Foto galerija Varžybos Naujokams OK Ąžuolas English

 

 
Naujienos
Viktoro, Edvino, Agnės ir Prano įspūdžiai iš O-Ringen daugiadienių
Siųsti drauguiEl. paštas  SpausdintiSpausdinti 
Viktoro, Edvino, Agnės ir Prano įspūdžiai iš O-Ringen daugiadienių

Varžybų puslapis: http://www.oringen.se/english.1_en.html

Viktoro įspūdžiai:

2012.07.21
 Jau ryt prasidės vienos svarbiausių os varžybų O-ringen, kurios šiais metais vyksta Halando regiono miesto Halmstado apylinkėse. Į šias varžybas vyksta ir keli ąžuoliečiai Viktoras (H20E) Edvinas(H15) Pranas(H13) ir Agnė (D14).  

Į varžybas atvykome jau vakar. Įsikūrėme salėje ant grindų, kurioje dažnai dingsta elektra :D, bet tai mūsų netrigdo. Prasibėgome kelias treniruotes treniruočių žemėlapiuose, kurie nebuvo sudėtingi, bet treniruotėms to užteko. Kol kas visiems viskas gerai, orientuotis sekėsi neblogai, esame pasiruošę neblogai ir laukiame nesulaukiame pirmojo starto, kuris vyks jau rytoj. 

2012.08.01 Varžybos prasidėjo šalia Simlangsdalen miestelio. Visų pirma susidūrėme su kliūtimis jau važiuojant link varžybų centro. Kadangi varžybose dalyvavo apie 14 tūkstančių , tai pirma bėda buvo su parkingu. Pirmą dieną stovėjome 5 km kamštyje ir teko laukti pusvalandį, kol prisiparkavome. Tada iki pirmos dienos arenos teko pėdinti apie pusantro kilometro. Kitomis dienomis taip pat teko eiti daugiau nei kilometrą. bet kitomis dienomis jau pasiskaičiuodavome ir kamščių didelių išvengdavome. Kadangi man tai antras oringenas, tai toli atstumai iki startų nestebino ir netrikdė. Mažiausiai ėjau pusantro , o daugiausiai 3 kilometrus iki starto. Pirmos dienos vietovė nebuvo labai sudėtinga, nors ir pareikalavo daug jėgų, nes pelkės buvo išklampotos ir sunkiai per jas bėgosi, bet man vis tiek nepavyko prabėgti bent jau neblogai. Virš 10 min padarytų klaidų, pasako viską. Pralošiau net 20 min, nors bėgosi neblogai. Deja man nesisekė 6 kartą iš eilės . prieš tai 5 prasti startai JWOC ir dabar seriją, deja, pratęsiau. Pradžią pradėjau gerai, bet antrame kp punkto vietoje nepaisitikslinau krypties ir nusinešiau per daug į dešinę, dėl to padariau apie 2 min klaidą. Trečią padariau šiukšlytę, kuri kainavo apie 20 s. Iš ketvirto nepažiurėjau krypties ir nubėgau per daug į dešinę ir po to bėgau kryptimi su paklaida ir padariau pusantros minutės klaidą. Į septintą išbėgau neblogai, bet vidury prabėgimo eilinį kartą nepasitikrinau krypties ir nuvariau ne į tą pusę. Dėl to gavosi 3 min klaida. Dvyliktam ir keturioliktam punkte padariau klaideles jų rajone. Apie kitas dienas trasoje situacija buvo panaši ir pastebėjau tendencijų. Grubiausios klaidos būdavo trasos pradžioje tada kokių 2min klaida vidury trasos ir trasos pabaigoje dažniausiai likus keliems punktams iki finišo. Trečią dieną buvo tipinis Lietuviškas žemėlapis, padariau atrodo nedaug klaidų atrodo viskas gerai, bet pralošiau ir niekaip nesuvokiau, kodėl tiek daug . Deja, bet nesėkmių serija išaugo iki 10.

Po trijų etapų buvo poilsio diena ir per ją apžiūrėjome miestą bei jo parduotuves. Halmstadas gražus, tipinis švedų uostukas su keliomis išpuoselėtomis senamiesčio gatvėmis ir miesto parkų . Poilsio dieną jame vyko pasaulio taurės etapas, kur švedai tiek Leandstromas tarp vyrų ir Bilstam tarp moterų buvo neįveikiami ir dominavo.

4 dieną buvo panašios bėdos kaip 1 dieną ir lyderiui prapyliau 20 min. 5 dieną žlugau visai ir pasiekiau nesėkmių seriją iki 10.  

Pačios varžybos man labai patiko. Organizacija nepriekaištinga,  varžybų kokybė pati aukščiausia ir kažkokių esminių problemų nebuvo. Mūsų varžybų, daugiadienių varžybų rengėjams dar iki tokio lygio toli toli. Keista bus grįžus į Lietuvą, kur startas čia pat, finišas mažytis, o parkinge mašinų ant pirštų suskaičiuoti bus galima  ir dalyvių skaičius bus vos apie 300.:D


 



Viktoras finiše


Salė, kurioje gyvenome



Nauja bulvių skutimo technologija :D



Mūsų labai moderni virtuvė :D


Agnės įspūdžiai:  Tokio lygio varžybose buvau pirmą kartą, todėl nustebino žmonių gausa ir technologijos, kurių Lietuvoje dar ilgai neprireiks – pradedant startų ir finišų gausa ir baigiant ekranuose rodomais rezultatais. Nebuvau tikra, kokio rezultato tikėtis, tačiau norėjau patekti į penkiasdešimtuką, ir tikslą pasiekiau – buvau 22. Fizinė forma buvo prasta, be to, pasitaikė Švedijai būdingos drėgnos, pelkių ir akmenų pilnos vietovės, prie kurių nesu pratusi. Sumoj atsilikau virš 30min, iš kurių, deja, didžiąją dalį sudaro ne fizinis pasirengimas, o kvailos, dėl nepakankamo susikaupimo padarytos klaidos. Susikaupti pavyko tik paskutinę – penktą varžybų dieną, tačiau vis tiek nepavyko užimti aukštos vietos jau dėl jėgų trūkumo. Gaila, kad tokiose varžybose nebuvau susikaupusi ir fiziškai pasirengusi, nes, nieko nesitikėdama, jaudulio nejaučiau, ir tikrai galėjau pasirodyti daug geriau. Tačiau tai buvo puiki patirtis ir tikiu, kad vėliau man labai pravers.

 

Pasakoja Edvinas: Kelionė nebuvo ilga ir varginanti: iš viso apie šešios valandos mašina ir naktis kelte. Atvažiavus maloniai nuteikė faktas, kad turėsime dar dvi dienas treniruočių. Treniruočių žemėlapiai nebuvo sunkus, bet įdomūs: buvo ir pelkių, ir tankių, ir lengvai prabėgamų vietų, buvo ir daug daugiau pakilimo, nei Lietuvoje, taipogi didelį įspūdį paliko uolos ir akmenys- jų buvo pilnas miškas, net ne visi sužymėti. Atėjus pirmai varžybų dienai baugino mastelis- mano grupei jis turėjo būti 1:15000. Tai labai apsunkino žemėlapio skaitymą ir padidino nervų kiekį, kurie lėmė man prastą pirmą dieną. Antrą dieną mastelis buvo pakeistas, nes mastelis 1:15000 buvo tik ilgoms trasoms: pirmai, ketvirtai ir penktai dienai. Antra diena buvo vidutinė, mažas kilometražas, bet tądien koją man pakišo trasos pabaiga, kurią pabandžiau įveikti kaip įmanoma greit. Trečią dieną trasa buvo prie jūros, vietovė priminė lietuviškus miškus Nidoje, Juodkrantėje. Trečią dieną pagaliau pavyko susitvarkyti su nervais, padariau tik dvi minutes klaidų, bet tai man lėmė tik 38 vietą tądien ir sumoje 70 vietą , nes skandinavai velniškai greiti. Ketvirtą dieną prabėgti sekėsi taip pat gerai, padariau ne daugiau pusantros minutės klaidų, likau 32, o sumoje pakilau net į 47 vietą. Persekiojimo startas nebuvo visai raminantis, nes turėjome net penkiese startuoti per pusantros minutės. Man pavyko aplenkti savo varžovus į antrą punktą, nes jie visi padarė klaidą. Tada du punktus paėmiau be klaidų, bet penktame punkte mane pasivijo vienas iš tos grupelės, susinervinau, padariau trijų minučių klaidą ir kartu su juo išbėgau link šešto punkto. Jis nepataikė į punktą ir jo nebemačiau. Po to punkto padariau labia didelę klaidą ir mane pasivijo gal dešimties mano bendraamžių grupelė, su kuria aš neatsilaikiau ir paleidau. Galvojau, kad baisiai nukritau, bet pasirodo, kad aš pries jiems mane aplenkiant buvau 37vietoje ir buvau aplenkęs daug varžovų, nors jų net nemačiau miške. Trasą baigiau padearęs dar vieną klaidą ir finišavau 48 vietoje. Varžybos man patiko, buvo nuostabu varžytis su 211 bendraamžių ir pasitikrinti savo lygį. Taigi, išvados padarytos, ruošimės stipriau kitam sezonui.




Emilija taip pat įveikinėja trasą



Pasakoja Pranas: Šiemet pirmakart dalyvavau pasaulinio lygio daugiadienėse Halmstado mieste,Hallando vietovėje „Oringen“.Jas pradėjau visai neblogai.Pirmojoje daugiadienių trasoje padariau dvi minutes klaidų.Miškas nebuvo nei techniškai sunkus, nei fiziškai.Taip pat ir trasa, kuri buvo visiškai bėgiminė.

Antrasis etapas vyko toje pačioje vietovėje kaip ir pirmasis tik trasa vedė į kitą pusę.Šis etapas man netaip gerai sekėsi, padariau daug kvailų klaidų.Iš viso antrąja dieną pridariau 3 minutes klaidų.Bet tikriausiai kitiems sekėsi irgi nekaip,nes buvau pirmąjame dešimtuke.Šiame miške buvo daugiau pelkių ir kalnų, o daugiau nieko nesiskyrė nuo praėjusios dienos.Trasa buvo šek tiek įdomesnė nei pirmojo etapo bet šiaip nebuvo labai techniška.


Trečiasis etapas buvo visiška smiltynė su pelkių ir akmenų priemaišu.Šiame miške man sekėsi prastai.Padariau 7 minutes paprastų klaidų . Sekanti diena buvo laisva.Šią dieną pastebėjome, kad mes nepatys netvarkingiausi, šį garbingą postą užėmė čekai.


Ganėtinai kalnuotoje ir akmeningoje vietovėje vyko ketvirtasis Oringeno etapas.Šioje vietovėje man sekėsi gerai.Padariau 1 minute klaidų bet bėgau nelabai greitai.Trasa buvo įdomiausia ir techniškiausia iš visų čia bėgtų.


Atėjo didžioji paskutinioji diena-handikapas.Šią dieną startas buvo toje pačioje vietovėje kaip ir ketvirtosios dienos tik į kitą pusę.Hankdikapas man sekėsi nekaip.Gal nuo jaudulio, gal nuo kažkokių kitų trukdžių,labai greitai išsekau.Ir jau viduryje trasos nebuvo nuotaikos bėgti.Padariau apie penkias minutes klaidų.Miškas buvo akmenuotas, daug žalio ir pusžalio miško.Trasa nebuvo sunki, daugelis punktų buvo netoli takelių.Sumoje užėmiau 17-ąją vietą(Visus lietuvių ir ąžuoliečių rezultaus galite pažiūrėti puslapyje oringen.se).


Ačiū, kad skaitėte,

Pranas



Pranas finiše