|
Viktoro, Edvino, Agnės ir Prano įspūdžiai iš O-Ringen daugiadienių
Varžybų puslapis: http://www.oringen.se/english.1_en.html
Viktoro įspūdžiai:
2012.07.21 Jau
ryt prasidės vienos svarbiausių os varžybų O-ringen, kurios šiais metais vyksta
Halando regiono miesto Halmstado apylinkėse. Į šias varžybas vyksta ir keli
ąžuoliečiai Viktoras (H20E) Edvinas(H15) Pranas(H13) ir
Agnė (D14).
Į varžybas atvykome jau vakar.
Įsikūrėme salėje ant grindų, kurioje dažnai dingsta elektra :D, bet tai mūsų
netrigdo. Prasibėgome kelias treniruotes treniruočių žemėlapiuose, kurie
nebuvo sudėtingi, bet treniruotėms to užteko. Kol kas visiems viskas gerai,
orientuotis sekėsi neblogai, esame pasiruošę neblogai ir laukiame nesulaukiame
pirmojo starto, kuris vyks jau rytoj.
2012.08.01 Varžybos prasidėjo šalia Simlangsdalen miestelio. Visų pirma susidūrėme su
kliūtimis jau važiuojant link varžybų centro. Kadangi varžybose dalyvavo apie
14 tūkstančių , tai pirma bėda buvo su parkingu. Pirmą dieną stovėjome 5 km
kamštyje ir teko laukti pusvalandį, kol prisiparkavome. Tada iki pirmos
dienos arenos teko pėdinti apie pusantro kilometro. Kitomis dienomis taip pat
teko eiti daugiau nei kilometrą. bet kitomis dienomis jau
pasiskaičiuodavome ir kamščių didelių išvengdavome. Kadangi man tai antras
oringenas, tai toli atstumai iki startų nestebino ir netrikdė. Mažiausiai
ėjau pusantro , o daugiausiai 3 kilometrus iki starto. Pirmos dienos vietovė
nebuvo labai sudėtinga, nors ir pareikalavo daug jėgų, nes pelkės buvo
išklampotos ir sunkiai per jas bėgosi, bet man vis tiek nepavyko prabėgti bent
jau neblogai. Virš 10 min padarytų klaidų, pasako viską. Pralošiau net 20 min,
nors bėgosi neblogai. Deja man nesisekė 6 kartą iš eilės . prieš tai 5
prasti startai JWOC ir dabar seriją, deja, pratęsiau. Pradžią pradėjau gerai,
bet antrame kp punkto vietoje nepaisitikslinau krypties ir nusinešiau per daug
į dešinę, dėl to padariau apie 2 min klaidą. Trečią padariau šiukšlytę, kuri
kainavo apie 20 s. Iš ketvirto nepažiurėjau krypties ir nubėgau per daug į dešinę
ir po to bėgau kryptimi su paklaida ir padariau pusantros minutės klaidą. Į
septintą išbėgau neblogai, bet vidury prabėgimo eilinį kartą nepasitikrinau
krypties ir nuvariau ne į tą pusę. Dėl to gavosi 3 min klaida. Dvyliktam ir
keturioliktam punkte padariau klaideles jų rajone. Apie kitas dienas
trasoje situacija buvo panaši ir pastebėjau tendencijų. Grubiausios klaidos
būdavo trasos pradžioje tada kokių 2min klaida vidury trasos ir trasos
pabaigoje dažniausiai likus keliems punktams iki finišo. Trečią dieną buvo
tipinis Lietuviškas žemėlapis, padariau atrodo nedaug klaidų atrodo viskas
gerai, bet pralošiau ir niekaip nesuvokiau, kodėl tiek daug . Deja, bet
nesėkmių serija išaugo iki 10.
Po trijų
etapų buvo poilsio diena ir per ją apžiūrėjome miestą bei jo parduotuves.
Halmstadas gražus, tipinis švedų uostukas su keliomis išpuoselėtomis
senamiesčio gatvėmis ir miesto parkų . Poilsio dieną jame vyko pasaulio taurės
etapas, kur švedai tiek Leandstromas tarp vyrų ir Bilstam tarp moterų buvo
neįveikiami ir dominavo.
4 dieną buvo panašios bėdos kaip 1 dieną ir lyderiui prapyliau 20
min. 5 dieną žlugau visai ir pasiekiau nesėkmių seriją iki 10.
Pačios
varžybos man labai patiko. Organizacija nepriekaištinga, varžybų kokybė
pati aukščiausia ir kažkokių esminių problemų nebuvo. Mūsų varžybų,
daugiadienių varžybų rengėjams dar iki tokio lygio toli toli. Keista bus grįžus
į Lietuvą, kur startas čia pat, finišas mažytis, o parkinge mašinų ant pirštų
suskaičiuoti bus galima ir dalyvių skaičius bus vos apie 300.:D


Viktoras finiše

Salė, kurioje gyvenome

Nauja bulvių skutimo technologija :D

Mūsų labai moderni virtuvė :D
Agnės įspūdžiai: Tokio lygio varžybose buvau pirmą kartą, todėl
nustebino žmonių gausa ir technologijos, kurių Lietuvoje dar ilgai neprireiks –
pradedant startų ir finišų gausa ir baigiant ekranuose rodomais rezultatais.
Nebuvau tikra, kokio rezultato tikėtis, tačiau norėjau patekti į
penkiasdešimtuką, ir tikslą pasiekiau – buvau 22. Fizinė forma buvo prasta, be to, pasitaikė Švedijai būdingos
drėgnos, pelkių ir akmenų pilnos vietovės, prie kurių nesu pratusi. Sumoj
atsilikau virš 30min, iš kurių, deja, didžiąją dalį sudaro ne fizinis
pasirengimas, o kvailos, dėl nepakankamo susikaupimo padarytos klaidos.
Susikaupti pavyko tik paskutinę – penktą varžybų dieną, tačiau vis tiek
nepavyko užimti aukštos vietos jau dėl
jėgų trūkumo. Gaila, kad tokiose varžybose nebuvau susikaupusi ir fiziškai pasirengusi,
nes, nieko nesitikėdama, jaudulio nejaučiau, ir tikrai galėjau pasirodyti daug
geriau. Tačiau tai buvo puiki patirtis ir tikiu, kad vėliau man labai pravers.
Pasakoja Edvinas: Kelionė nebuvo ilga ir
varginanti: iš viso apie šešios valandos mašina ir naktis kelte. Atvažiavus
maloniai nuteikė faktas, kad turėsime dar dvi dienas treniruočių. Treniruočių
žemėlapiai nebuvo sunkus, bet įdomūs: buvo ir pelkių, ir tankių, ir lengvai
prabėgamų vietų, buvo ir daug daugiau pakilimo, nei Lietuvoje, taipogi didelį
įspūdį paliko uolos ir akmenys- jų buvo pilnas miškas, net ne visi sužymėti.
Atėjus pirmai varžybų dienai baugino mastelis- mano grupei jis turėjo būti 1:15000. Tai labai apsunkino žemėlapio skaitymą
ir padidino nervų kiekį, kurie lėmė man prastą pirmą dieną. Antrą dieną
mastelis buvo pakeistas, nes mastelis 1:15000 buvo tik ilgoms trasoms: pirmai,
ketvirtai ir penktai dienai. Antra diena buvo vidutinė, mažas kilometražas, bet
tądien koją man pakišo trasos pabaiga, kurią pabandžiau įveikti kaip įmanoma
greit. Trečią dieną trasa buvo prie jūros, vietovė priminė lietuviškus miškus
Nidoje, Juodkrantėje. Trečią dieną pagaliau pavyko susitvarkyti su nervais,
padariau tik dvi minutes klaidų, bet tai
man lėmė tik 38 vietą tądien ir sumoje 70 vietą , nes skandinavai velniškai
greiti. Ketvirtą dieną prabėgti sekėsi taip pat gerai, padariau ne daugiau
pusantros minutės klaidų, likau 32, o sumoje pakilau net į 47 vietą. Persekiojimo startas nebuvo visai raminantis,
nes turėjome net penkiese startuoti per
pusantros minutės. Man pavyko aplenkti savo varžovus į antrą punktą, nes jie
visi padarė klaidą. Tada du punktus paėmiau be klaidų, bet penktame punkte mane
pasivijo vienas iš tos grupelės, susinervinau, padariau trijų minučių klaidą ir
kartu su juo išbėgau link šešto punkto. Jis nepataikė į punktą ir jo
nebemačiau. Po to punkto padariau labia didelę
klaidą ir mane pasivijo gal dešimties mano bendraamžių grupelė, su kuria aš
neatsilaikiau ir paleidau. Galvojau, kad baisiai nukritau, bet pasirodo, kad aš
pries jiems mane aplenkiant buvau 37vietoje ir buvau
aplenkęs daug varžovų, nors jų net nemačiau miške. Trasą baigiau padearęs dar
vieną klaidą ir finišavau 48 vietoje. Varžybos
man patiko, buvo nuostabu varžytis su 211 bendraamžių
ir pasitikrinti savo lygį. Taigi, išvados padarytos, ruošimės stipriau kitam
sezonui.

Emilija taip pat įveikinėja trasą
Pasakoja Pranas: Šiemet pirmakart
dalyvavau pasaulinio lygio daugiadienėse Halmstado mieste,Hallando vietovėje
„Oringen“.Jas pradėjau visai neblogai.Pirmojoje daugiadienių trasoje padariau dvi minutes klaidų.Miškas nebuvo nei techniškai
sunkus, nei fiziškai.Taip pat ir trasa, kuri buvo visiškai bėgiminė.
Antrasis etapas vyko toje
pačioje vietovėje kaip ir pirmasis tik trasa vedė į kitą pusę.Šis etapas man
netaip gerai sekėsi, padariau daug kvailų klaidų.Iš viso antrąja dieną
pridariau 3 minutes klaidų.Bet tikriausiai kitiems sekėsi irgi nekaip,nes buvau
pirmąjame dešimtuke.Šiame miške buvo daugiau pelkių ir kalnų, o daugiau
nieko nesiskyrė nuo praėjusios dienos.Trasa buvo šek tiek įdomesnė nei pirmojo
etapo bet šiaip nebuvo labai techniška.
Trečiasis etapas buvo visiška smiltynė
su pelkių ir akmenų priemaišu.Šiame miške man sekėsi prastai.Padariau 7 minutes
paprastų klaidų . Sekanti diena buvo
laisva.Šią dieną pastebėjome, kad mes nepatys netvarkingiausi, šį garbingą
postą užėmė čekai.
Ganėtinai kalnuotoje
ir akmeningoje vietovėje vyko ketvirtasis Oringeno etapas.Šioje vietovėje man
sekėsi gerai.Padariau 1 minute klaidų bet bėgau nelabai greitai.Trasa buvo
įdomiausia ir techniškiausia iš visų čia bėgtų.
Atėjo didžioji paskutinioji
diena-handikapas.Šią dieną startas buvo toje pačioje vietovėje kaip ir
ketvirtosios dienos tik į kitą pusę.Hankdikapas man sekėsi nekaip.Gal nuo
jaudulio, gal nuo kažkokių kitų trukdžių,labai greitai išsekau.Ir jau viduryje
trasos nebuvo nuotaikos bėgti.Padariau apie penkias minutes klaidų.Miškas buvo
akmenuotas, daug žalio ir pusžalio miško.Trasa nebuvo sunki, daugelis punktų
buvo netoli takelių.Sumoje užėmiau 17-ąją vietą(Visus lietuvių ir ąžuoliečių rezultaus
galite pažiūrėti puslapyje oringen.se).
Ačiū, kad skaitėte,
Pranas

Pranas finiše
|