Aido ir Ruslano komandos įspūdžiai: "2012-05-19 dalyvavome Nuotykių lenktynėse "Nykštietiškas triatlonas". Dviračių trasoje dalyvavo 11 komandų, baidarių - 8, triatlone - 79. Startavome triatlono Mėgėjų grupėje, kurioje užėmėme 2 vietą. Trasoje užtrukome 4 val. 36 min. ir įveikėme virš 60 km (bėgte - 5, baidare - 11 ir likusius kilometrus - dviračiu).

Pirmoji rungtis - rogainingas bėgte, reikėjo laisva tvarka surinkti visus punktus ir nubėgti iki baidarių starto vietos, kuri buvo prie pat varžybų centro, kitoje Šventosios upės pusėje. Deja rogainingas išėjo nevykęs ir labai trumpas - pasirinkti skirtingos punktų rinkimo tvarkos nebuvo įmanoma, o žemėlapis buvo labai labai netikslus, todėl orientavimosi įgūdžiai čia taip sakant "išėjo į antrą planą". Rogainingo metu reikėjo atlikti 2 spec. užduotis: viename punkte, kuris buvo buvusioje pionierių stovykloje, abu turėjome užsirišti pionieriškus kaklaraiščius, kitame - nufotografuoti kolegą sėdintį kaimelio vonioje. Kaklaraiščius rišomės sąžiningai pagal duotas instrukcijas, todėl šiai užduočiai sugaišome nemažai laiko, kai tuo tarpu varžovai bet kaip juos susimazgę nuo mūsų atitrūko. Artėjant prie baidarių starto jau matėme visus varžovus ir į baidarę įsėdome 4 arba 5. Pirmoji rungtis turėjo būti stiprioji mūsų pusė, tačiau dėl prasto žemėlapio ir variantų nebuvimo ji mums nenusisekė.

Antroji rungtis - plaukimas baidare. Mūsų irklavimo įgūdžiai buvo šiek tiek prastesni nei pirmaujančių komandų, vieną komandą aplenkėme, tačiau mus taipogi aplenkė dar 2 komandos, todėl po 1 val. ir 5 min. grįžome 5. Punktų irklavimo metu nebuvo, tačiau prieš baidarių finišą reikėjo atsižymėti viename punkte, kurį nurodė teisėjai.

Trečioji rungtis - dviračiai. Kažkodėl visi varžovai, labai greit išskubėjo į šį etapą, mes užtrukome kažkiek ilgiau, atsigėrėm, suvalgėm po bananą, šokoladuką ir ant dviračių užsėdome ir išjudėjome manyčiau apie dešimti. Žemėlapis vėlgi labai nuvylė, todėl nenuostabu, kad pirmoji į trasą išskubėjusi komandą į vieną punktą padarė net 40 min. klaidą. Judėjome į priekį darydami nedideles, tačiau laiko pridedančias klaidas. Nuo pirmo punkto prie mūsų prisijungė dvi anksčiau išvažiavusios komandos. Judėjome kartu iki 3 kp, kurioje laukė spec. užduotis rąsto pjovimas. Pjauti sekėsi sunkiai visoms komandoms, matomai rastą buvo sunkiai pjaunami, pjūklai irgi buvo ne patys aštriausi. Kadangi pjovimo vietų buvo tik dvi, čia mes palikome vieną komandą - šokėją Deividą Meškauską ir jo brolį (nustebino savo fiziniu pasiruošimu, bet manau būtų vis tiek neatlaikę). Iš vieno kontrolinio punkto teko bristi per upę nešantis dviračius, gerai, kad priešais matėme brendančius varžovus, todėl matėme, jog vandens yra šiek tiek virš liemens (vėliau sužinojome, kad kažkas dviračius nešėsi eidami per kažkur surastą rastą). Čia mes prisivijome dar kokias tris komandas, kurios bandė nuo mūsų neatsilikti). Vienoje vietoje vietoj punkto reikėjo nusifotografuoti prie koplytėlės, o Svėdasuose pagal pateiktas penkias nuotraukas surasti šiuos objektus ir juos taip pat nufotografuoti. Judėdami vis rezgėme planus, kaip pabėgti nuo persekiotojų ir tai mums pavyko po užduoties, kurios metu reikėjo kartimi pasemti iš šulinio vandens. Nors užduotis truko tik pusė minutės, mes sukandę dantis pabėgome nuo likusių komandų. Žinojome, kad priekyje tikrai yra Mindaugas Grašys su Viliumi Stankevičium, nes juos matėme važiuojant prieš priešais, bei manėm, kad pirmauja Gedimino Ranonio ir Andriaus Jasiūno komanda (mūsų laimei, mes jos nematydami jau buvome ją pralenkę). Likusią trasos dalį jau su niekuo nesivaržydami įveikėme vieni. Pakeliui viename punkte vietoj atsižymėjimo reikėjo atspėti mįslę , nežinant atsakymo dar galima buvo pasinaudoti dviem užuominom, kuriomis mes ir pasinaudojome, jos buvo šiek tiek toliau nuo punkto (Mįslė: Gyvis, kuriam visi ploja?, 1 užuomina: nors jo nemėgsta, 2 užuomina: ypač vasarą, atsakymas: uodas). Dar viena užduotis buvo vėlgi nufotografuoti punkto vietoje esantį paminklą. Iki finišo mūsų niekas nepavijo, mes irgi nieko nebeaplenkėm.

Finiše mūsų laukė košė bei kažkodėl vis gerėjantis koncertėlis (čia tikriausiai nuo alaus).

Išvada: "Nykštietiškas triatlonas" - smagus, bet patobulinimų reikalaujantis renginys. Norėtųsi dalyvauti ir vėl."

Varžybose Elito grupėje aukštą 4tąją vietą iš 12kos stipruolių komandų užėmė "Sakiškio Ąžuolo" - Giedriaus Juškos ir Lino Zakarevičiaus - komanda.

Pasakoja Giedrius: "Kai pirma karta su Linu sudalyvavom Vilnius challenge, buvom labai uzsidege tokiom visom varzybom. Bet dabar jau po truputi uzsidegimas slugsta ir dalyvaujam daugiau is inercijos. Elito trasas renkames ne del to, kad esame labai stiprus, bet kad jose paprastai buna daug maziau dalyviu, buna idomesnes uzduotys.

Nykstietiskas triatlonas siemet kaip ir pernai buvo nuotykiu lenktynes. Tik po varzybu supratau, ka tai reiskia. Viskas prasidejo ale rogainingu be pasirinkimo, is esmes tai punktu rinkimas nurodyta kryptimi. Jau vien pirmas punktas nesuzavejo savo pazymejimo vieta. Trecias taip pat buvo akivaizdziai ne ten pastatytas. Veliau begom ir keikem zemelapi, bet prie baidariu kazkaip atbegom beroc septinti. Baidares musu labai silpna vieta, nors ir atrodo irkluojam is visu jegu, mus vistiek visi lenkia. Nu bet kadangi mes kaip ir pramogauti issiruosem, tai labai del to nesigrauzem. Baidariu finise lauke uzduotis zip lainas per upe, bet pasiziureje, kokia ten situacija, nusprendem praleisti uzduoti sesti ant dviraciu. Dviraciu trasa buvo labai ilga ir kaip ir priklauso, mistine. Kad suprasti zemelapi, reikejo pasitelkti didele fantazija ar .... Is pradziu punktus labai kazkaip sunkiai sekesi rinkti. Veliau jau po truputi pripratom prie zemelapio, gal jau ir nuovargis padejo, kai nebemastai logiskai. :) Taip pat buvo uzduotis dviraciu legendos, kur dvejose legendose buvo netikslus atstumai, kas velgi nekele pasitikejimo savimi. Trasoj uztrukom astuonias su puse valandos, atsilike gera valanda nuo nugaletoju. Tai, manau, kaip mum tai labai neblogai. Grizom labai pavarge , bet su gera nuotaika. Zodziu, Nykstietiskas triatlonas - nuotykiu lenktynes. Orientacininkams cia tikrai labai sunku, kai jie priprate prie tiksliu zemelapiu. Organizatoriu mintis yra padaryti pramoga dalyviams ir vienas budas yra duoti senus prieskarinius zemelapius, kas visi smagiai praleistu laika. Vieniem sekasi daugiau patirti nuotykiu, kitiems maziau. Laimi stipriausi ir tie, kurie galbut maziau patyre nuotykiu.. :)"